Augdami vaikai nuolat mokosi. Vaiko mokymosi pamatai susiformuoja šeimoje, čia išmokstama daugybės dalykų. Todėl tėvų vaidmuo vaiko gyvenime yra labai svarbus. Vaikui pradėjus lankyti mokyklą, tėvai ir mokykla ima veikti kartu, siekdami išugdyti įvairius vaiko gebėjimus ir nuostatas. Norint užtikrinti sklandų ir darnų vaikų ugdymą, reikėtų susitarti dėl svarbiausių siekių.
Tikimės, kad pateikta informacija padės Jums geriau suprasti, ko vaikai mokosi pradinėje mokykloje, kokie jų lietuvių kalbos gebėjimai ugdomi, kaip vyksta mokymosi procesas ir kaip padėti vaikui kryptingai mokytis.
Ko mano vaikas mokosi mokykloje?
Kalba – tai priemonė bendrauti, išreikšti mintis, emocijas, ji padeda suprasti ir būti suprastam. Kalba yra gyvas kultūrinis procesas, kuriame dalyvauja visi piliečiai, paveldėdami kalbą, ją turtindami ir perduodami ateities kartoms.
Lietuvių kalbos mokykloje mokomasi ne tik per lietuvių kalbos, bet ir per kitų dalykų pamokas, kitą veiklą. Kalbos mokomasi skaitant, rašant, žaidžiant, bendraujant, tyrinėjant, kuriant. Lietuvių kalba yra priemonė mokytis įvairių dalykų ir juos suprasti, gauti informacijos. Todėl mokykloje ugdomi tie kalbos gebėjimai, kurie ypač svarbūs visaverčiam mokinio dalyvavimui mokyklos, bendruomenės, o ateityje ir visuomeniniame gyvenime.
Kaip vaikas mokykloje mokosi lietuvių kalbos?
Mokydamasis pradinėje mokykloje jūsų vaikas kalbos mokosi įvairiose aplinkose: klasėje, bibliotekoje, valgykloje, muziejuje ar kitur. Kalbos mokomasi dirbant savarankiškai ar su draugu, dalyvaujant įvairiose veiklose: klausant, kalbant, skaitant, rašant, piešiant, žaidžiant.
Dažniausiai vaikai kalbos mokosi kalbėdami ir diskutuodami. Todėl pamokose didelis dėmesys skiriamas klausymui, pasakojimui, vaikai skatinami klausti, apibendrinti, diskutuoti, išreikšti ir aiškinti jausmus, idėjas.
Itin svarbus dažnai pradinėje mokykloje naudojamas mokymosi būdas – žaidimai. Žaidimai vaikams yra puikus metodas mokytis klausti, paprašyti, pradėti pokalbį, pasiūlyti pagalbą, bendrauti ir pan. Žaidžiant formuojasi tam tikras kalbinis elgesys (mandagaus kalbėjimo susitarimų laikymasis, tiesos sakymas ir kt.). Vaikai daug išmoksta bendraudami su kitais vaikais – išklausydami jų idėjas ir mintis, jie mokosi tinkamai išsakyti savo nuomonę apie jas.
Jūsų vaikas mokosi dirbti vienas ir kartu su kitais. Mokytojai stengiasi parinkti mokiniams artimas temas ir sukurti kuo natūralesnes, su realiu gyvenimu susijusias situacijas, kuriose mokomasi klausytis, kalbėti, skaityti ir rašyti. Kalbos gali būti mokomasi rengiant įvairius projektus (pasakų, pasakojimų ar eilėraščių popietes klasės mokiniams, tėvams ar kt.). Taip sudaromos galimybės kiekvienam vaikui pritaikyti savo patirtį, mokymasis tampa įdomus, praktiškas ir smagus.
Kadangi visi vaikai turi labai įvairią patirtį ir mokosi skirtingai, mokytojas padeda jūsų vaikui mokytis pagal jo poreikius ir išgales. Todėl svarbu apie tai kalbėtis su savo vaiko mokytoju.
Ko vaikai mokosi pirmoje ir antroje klasėje?
Pirmoje ir antroje klasėje jūsų vaikas tobulina klausymo ir kalbėjimo gebėjimus. Jis išmoksta klausyti, pasakoti, pradėtį pokalbį, apibūdinti, užduoti klausimus ir atsakyti į juos, išreikšti jausmus tikrose ir žaidimų situacijose. Mokykloje skaitydamas ir rašydamas vaikas pradeda labiau savimi pasitikėti. Jis išmoksta skaityti, kalbėtis apie tai, ką perskaitė, išsirinkti įdomią knygą, parašyti tai, ko jam ar kitiems prireikia: pirkinių sąrašą, žinutę, laišką, pasakojimą.
Pirmoje klasėje vaikai mokosi:
- Suprasti ir papasakoti apie tai, ką išgirdo.
- Dalyvauti pokalbyje: paklausti, atsakyti į klausimus.
- Perskaityti neilgą nesudėtingą tekstą ir suprasti jo turinį.
- Taisyklingai rašyti didžiąsias ir mažąsias rašytines lietuvių kalbos raides.
- Mintį užrašyti sakiniu.
Antroje klasėje vaikai mokosi:
- Klausytis vaikų ir suaugusiųjų, pažįstamų ir nepažįstamų žmonių bei suprasti, apie ką yra kalbama.
- Sklandžiai skaityti tekstą, atsižvelgdami į sakinio gale esančius skyrybos ženklus (tašką, klaustuką, šauktuką).
- Nusakyti, apie ką buvo skaitytas tekstas (papasakoti apie turinį, išvardyti veikėjus, apibūdinti jų santykius, nupasakoti įvykius).
- Mintis užrašyti rišliais sakiniais.
- Parašyti trumpą pasakojimą apie įvykusį arba išgalvotą įvykį.
Ko vaikai mokosi trečioje ir ketvirtoje klasėje?
Jūsų vaikas toliau tobulina klausymo ir kalbėjimo gebėjimus dalyvaudamas pokalbiuose ir diskusijose. Jis toliau mokosi pasakoti, apibendrinti savo mintis, išreikšti ir aiškinti jausmus, išsakyti idėjas, diskutuoti. Trečiaisiais ir ketvirtaisiais mokymosi mokykloje metais beveik visi vaikai jau neblogai skaito ir rašo. Jie skaito įvairius tekstus ar jų ištraukas: pasakas, eilėraščius, apsakymus, dramas, straipsnius laikraščiuose ir žurnaluose, informacinę medžiagą internete. Jūsų vaikas kuria skirtingo pobūdžio rašytinius tekstus: laiškus, pasakojimus, straipsnelius, aprašymus, nuomones. Jis geba peržiūrėti ir įvertinti savo rašto darbus; padedamas mokytojo ar bendraklasio, jis sugeba juos tobulinti ir aiškiau išreikšti pagrindinę mintį.
Trečioje klasėje vaikai mokosi:
- Klausydami suprasti pagrindinę kalbos mintį, kalbėtojo tikslus.
- Tiksliai informuoti, apibūdinti (nusakyti, kaip kas nors atrodo), paaiškinti, pagrįsti savo nuomonę.
- Skaityti vaikams skirtas knygas, suprasti svarbiausias autoriaus išsakytas mintis, išreikšti savo nuomonę.
- Parašyti nuoseklų tekstą pagal susidarytą planą.
Ketvirtoje klasėje vaikai mokosi:
- Suprasti įvairių klausomų tekstų turinį, susieti jį su savo patirtimi ir apibendrinti.
- Kalbėti, atsižvelgdami į klausytojus, kalbėjimo tikslą ir situaciją.
- Pasirinkti savo poreikius ir galimybes atitinkančius tekstus, aptarti jų turinyje atskleistas žmogiškąsias vertybes.
- Savarankiškai parašyti nuoseklų tekstą laikydamiesi struktūros reikalavimų.
Pagal ŠMM gaires straipsnį parengė:
Ieva Ancevičiūtė, Justė Ancevičiūtė, Margarita Žirgulė